Kai nuotrauka išeina ne tokia, kokios tikėjaisi
Buvo graži akimirka, pakėlei telefoną, paspaudei mygtuką – ir gavo arba visiškai juodą ekraną, arba iškreiptą vaizdą, arba programa tiesiog užsidarė. Pažįstama situacija? Telefono kamera – vienas dažniausiai naudojamų įrenginių komponentų, todėl nenuostabu, kad ji gali sugesti. Bet prieš bėgant į servisą ir mokant už diagnostiką, verta pačiam pabandyti suprasti, kas iš tikrųjų nutiko.
Gedimų priežastys būna labai skirtingos – nuo paprasčiausio programinės įrangos trikio iki fizinės žalos objektyvui. Ir tai, kaip elgsiesi toliau, labai priklauso nuo to, kuriai kategorijai tavo problema priklauso. Šiame straipsnyje einame per viską nuosekliai – nuo paprasčiausių dalykų iki sudėtingesnių.
Pirmiausia – patikrink akivaizdžius dalykus
Skamba trivialiai, bet daugybė žmonių iš karto skuba į servisą, nė nepabandę elementarių dalykų. Pradėkime nuo to, kas tikrai dažnai padeda.
Iš naujo paleisk telefoną. Tai nėra juokas. Telefono operacinė sistema kartais „užstringa” ir kamera nebegauna prieigos prie reikiamų resursų. Paprastas perkrovimas išsprendžia problemą dažniau, nei norėtųsi pripažinti. Jei kamera veikė normaliai, o paskui staiga nustojo – tai pirmas žingsnis.
Patikrink objektyvą fiziškai. Pažiūrėk į kamerą iš šono – ar ant stikliuko nėra pirštų atspaudų, riebalų, dulkių? Kartais vaizdas būna miglotas arba su keistomis dėmėmis ne dėl gedimo, o tiesiog dėl to, kad objektyvas nešvarus. Nuvalyk minkštu audiniu – tokiu, kuriuo vali akinius. Jokiu būdu ne marškinių kraštu.
Patikrink, ar nėra dėklo problemos. Kai kurie telefono dėklai, ypač pigūs, gali iš dalies uždengti kamerą arba sukelti autofokuso problemas. Išimk telefoną iš dėklo ir pabandyk fotografuoti be jo.
Išbandyk kitą kamerų programą. Jei standartinė programa neveikia, atsisiųsk kitą – „Open Camera”, „Camera FV-5” ar bet kurią kitą. Jei kita programa veikia normaliai, problema yra programinėje įrangoje, o ne pačioje kameroje.
Programinės įrangos problemos – dažnesnės nei manai
Statistiškai didelė dalis kamerų „gedimų” iš tikrųjų yra programinės įrangos problemos. Tai gera žinia, nes jas dažniausiai galima išspręsti be jokių išlaidų.
Pirmiausia eik į telefono nustatymus ir surask programų sąrašą. Rask kameros programą ir išvalysk jos talpyklą (cache) bei duomenis. Android telefonuose tai daroma per Nustatymai → Programos → Kamera → Saugykla → Išvalyti talpyklą. iPhone atveju talpyklos išvalymo galimybės yra ribotesnės, bet galima ištrinti ir iš naujo įdiegti trečiųjų šalių kamerų programas.
Kitas dalykas – patikrink, ar telefono programinė įranga yra atnaujinta. Kartais gamintojų išleidžiami atnaujinimai taisosi kamerų veikimo klaidas. Eik į Nustatymai → Apie telefoną → Programinės įrangos atnaujinimas ir patikrink, ar nėra laukiančių atnaujinimų.
Jei problema atsirado po konkretaus programos atnaujinimo, gali būti, kad naujoji versija turi klaidų. Tokiu atveju galima pabandyti grįžti prie ankstesnės versijos (Android atveju tai įmanoma rankiniu būdu per APK failus, iPhone atveju – sudėtingiau).
Taip pat verta patikrinti leidimus. Kartais po telefono atnaujinimo kamerų programos praranda leidimą naudoti kamerą. Eik į Nustatymai → Programos → Kamera → Leidimai ir įsitikink, kad visi reikiami leidimai suteikti.
Kaip atpažinti fizinę žalą
Jei programinės įrangos sprendimai nepadėjo, reikia rimčiau pažiūrėti į fizinę telefono būklę. Fizinė žala paprastai pasireiškia keliais būdais, ir kiekvienas iš jų turi savų požymių.
Įbrėžtas arba sudužęs objektyvo stikliukas. Tai vienas dažniausių fizinių gedimų. Jei ant objektyvo stikliuko matai įbrėžimų ar įtrūkimų, nuotraukos bus miglotos, su blikėjimu arba su tamsiomis dėmėmis. Gera žinia – objektyvo stikliukas yra atskiras komponentas, kurį galima pakeisti palyginti nebrangiai. Tai nėra pati kamera, o tik apsauginis stikliukas virš jos.
Kondensatas viduje. Jei telefonas buvo drėgnoje aplinkoje arba patyrė temperatūros šuolį (pavyzdžiui, iš šalto lauko į šiltą patalpą), kameroje gali susidaryti kondensatas. Požymiai – miglotos nuotraukos, kurios kartais pagerėja, kai telefonas sušyla. Tokiu atveju telefoną reikia palikti šiltoje, sausoje vietoje kelioms valandoms.
Smūgio pasekmės. Jei telefonas buvo numestas, kamera gali būti fiziškai pažeista – objektyvas gali būti išjudintas iš vietos, autofokuso mechanizmas gali būti pažeistas. Požymiai – kamera negali sufokusuoti, vaizdas nuolat drebėjo arba yra pastoviai neryškus nepriklausomai nuo apšvietimo.
Norėdamas patikrinti, ar problema yra fizinė, pabandyk fotografuoti skirtingomis sąlygomis – gerame apšvietime ir prasto apšvietimo sąlygomis, iš skirtingų atstumų. Jei vaizdas visada blogas nepriklausomai nuo sąlygų, tikėtina fizinė žala. Jei problema pasireiškia tik tam tikromis sąlygomis, gali būti ir programinė problema.
Specifiniai simptomai ir ką jie reiškia
Kamerų gedimai turi skirtingus „simptomus”, ir kiekvienas iš jų nurodo į skirtingą problemą. Štai keletas dažniausių:
Juodas ekranas paleidus kamerą. Tai gali reikšti tiek programinę, tiek aparatinę problemą. Pirmiausia išbandyk visus programinius sprendimus. Jei juodas ekranas išlieka net su kitomis kamerų programomis, tikėtina aparatinė problema – kamera tiesiog neveikia.
Kamera veikia, bet nuotraukos išeina su keistomis spalvomis arba linijomis. Tai dažniausiai rodo pažeistą kamerų sensorių arba jo jungtį su pagrindinė plokšte. Tokia problema sprendžiama tik servise.
Autofokusas neveikia arba veikia labai lėtai. Gali būti tiek programinė problema (išvalyti talpyklą, atnaujinti programinę įrangą), tiek fizinė – pažeistas autofokuso mechanizmas. Pabandyk programinius sprendimus, ir jei nepadeda – servisas.
Kamera veikia, bet blykstė neveikia. Blykstė yra atskiras komponentas. Patikrink, ar blykstė įjungta nustatymuose. Jei nustatymuose viskas gerai, bet blykstė neveikia, gali būti fizinis gedimas.
Kamera veikia priekinė, bet neveikia galinė (arba atvirkščiai). Tai labai aiškiai rodo fizinę problemą su konkrečia kamera. Viena iš kamerų tiesiog neveikia – arba pažeistas sensorius, arba jungtis.
Programa nuolat užsidaro. Tai beveik visada programinė problema. Išvalyti talpyklą, iš naujo įdiegti programą, atnaujinti sistemą.
Diagnostikos įrankiai, kurie gali padėti
Yra keletas būdų patikrinti kamerą sistemingiau, o ne tik spėlioti.
Android telefonuose daugelis gamintojų turi paslėptą diagnostikos meniu. Samsung telefonuose jį galima pasiekti surinkus *#0*# rinkiklyje – atsidarys servisinis meniu, kuriame galima patikrinti kamerą, ekraną ir kitus komponentus. Kitų gamintojų telefonuose kodai gali skirtis – verta paieškoti savo modelio specifinio kodo internete.
Taip pat galima naudoti trečiųjų šalių diagnostikos programas. „Phone Doctor Plus”, „TestM” ar panašios programos gali patikrinti kamerą ir kitus komponentus bei pateikti aiškesnę ataskaitą apie tai, kas veikia ir kas ne.
iPhone naudotojams Apple turi savo diagnostikos įrankį, kurį galima pasiekti per Apple Support programą arba tiesiogiai Apple Store. Jei esi Apple Care+ narys, diagnostika yra nemokama.
Dar vienas paprastas testas – pabandyk įrašyti vaizdo įrašą ir fotografuoti tuo pačiu metu. Jei viena funkcija veikia, o kita ne, tai suteikia daugiau informacijos apie tai, kur tiksliai yra problema.
Kada tikrai reikia eiti į servisą
Yra situacijų, kai namų diagnostika pasiekia savo ribas ir toliau tęsti neapsimoka. Čia keletas aiškių ženklų, kad laikas kreiptis į specialistus:
Jei telefonas buvo fiziškai pažeistas – numestas, pateko į vandenį, buvo sutraiškytas – ir kamera nustojo veikti, tai beveik garantuotai aparatinė problema. Namų sprendimai čia nepadės.
Jei išbandei visus programinius sprendimus ir kamera vis tiek neveikia su keliomis skirtingomis programomis, reikia profesionalios diagnostikos.
Jei kamera veikia, bet nuotraukų kokybė staiga ir žymiai pablogėjo be jokios akivaizdžios priežasties – tai gali reikšti, kad sensorius pradeda „mirti”. Tokia problema tik blogės.
Prieš einant į servisą, verta pasiruošti: užsirašyk, kada problema atsirado, kokie tiksliai simptomai, ką jau bandei daryti. Tai padės servisui greičiau nustatyti problemą ir sutaupys tavo laiką bei pinigus. Taip pat patikrink, ar telefonas dar yra garantijoje – daugelis gamintojų suteikia dvejų metų garantiją, ir kamerų gedimai (jei nėra fizinės žalos) dažnai padengiami.
Jei telefonas nebėra garantijoje, paprašyk serviso pirmiausia atlikti nemokamą arba pigią diagnostiką prieš sutinkant su remontu. Kartais remonto kaina gali būti artima naujo telefono kainai, ir tokiu atveju verta pagalvoti apie keitimą.
Kai kamera – ne kamera, o tu pats
Prieš baigiant, verta paminėti vieną dalyką, apie kurį retai kalbama: kartais „sugedusi kamera” iš tikrųjų yra vartotojo lūkesčių ir realybės neatitikimas. Tai skamba šiurkščiai, bet yra tiesa.
Telefonų kameros turi savo apribojimus. Prasto apšvietimo sąlygomis net ir geriausi telefonai daro triukšmingas nuotraukras. Judantys objektai gali būti neryškūs. Plačiakampis objektyvas iškraipo perspektyvą. Tai nėra gedimai – tai fizikos dėsniai.
Jei kamera visada darė tokias nuotraukas, bet tik dabar tai pastebėjai – galbūt kamera veikia normaliai. Pabandyk palyginti savo nuotraukas su tų pačių sąlygų nuotraukomis, darytomis iš karto po pirkimo. Jei kokybė panaši – kamera greičiausiai veikia taip, kaip turėtų.
Taigi, ką daryti pirmiausia – trumpas veiksmų planas
Gedusios kameros istorija dažnai baigiasi laimingai – jei tik žinai, nuo ko pradėti. Didžioji dalis problemų išsprendžiama be jokių išlaidų: perkrovus telefoną, išvalius talpyklą, atnaujinus programinę įrangą arba tiesiog nuvalus objektyvą. Tai turėtų būti pirmieji žingsniai, ir tik tada, kai jie nepadeda, verta galvoti apie servisą.
Fiziniai gedimai – sudaužytas stikliukas, vanduo, smūgio pasekmės – reikalauja profesionalios pagalbos, ir čia nėra ko delsiant. Kuo ilgiau lauksi su vandens pažeidimu, tuo daugiau korozija spės padaryti žalos.
Svarbiausia – nebūk tas žmogus, kuris moka šimtus eurų už remontą, kai problema buvo išsprendžiama dviem minutėmis ir talpyklos išvalimu. Šiek tiek kantrybės ir sistemingo požiūrio dažnai pakanka, kad suprastum, su kuo turi reikalą – ir tada jau galima priimti protingą sprendimą.