Kodėl baterija senka greičiau, nei norėtume
Tikriausiai pažįstate tą jausmą – rytas prasideda su 100% įkrova, o jau po pietų telefonas prašosi prie lizdo. Ir ne todėl, kad baterija būtų sugadinta ar sena. Dažniausiai problema slypi tame, kaip mes naudojame telefoną, o tiksliau – kaip jį naudoja visos tos programėlės, kurios veikia fone, net kai ekranas yra išjungtas.
Šiuolaikiniai išmanieji telefonai yra tikri energijos ėdriai. Jie nuolat sinchronizuoja duomenis, tikrina el. paštą, atnaujina socialinių tinklų srautus, siunčia vietos duomenis ir dar daro krūvą kitų dalykų, apie kuriuos net negalvojame. Visa tai kartu sudėjus – baterija senka gerokai greičiau nei turėtų.
Gera žinia ta, kad daugumą šių procesų galima valdyti. Nereikia pirkti naujo telefono ar keisti baterijos – pakanka kelių paprastų pakeitimų nustatymuose ir šiek tiek kitokių įpročių.
Ekranas – didžiausias energijos plėšikas
Jei tektų išskirti vieną komponentą, kuris labiausiai eikvoja bateriją, tai būtų ekranas. Ypač šiuolaikiniai OLED ir AMOLED ekranai su aukštu atnaujinimo dažniu – jie atrodo nuostabiai, bet energijos suryja nemažai.
Pirmiausia – ryškumas. Daugelis žmonių laiko ekrano ryškumą maksimalume arba beveik maksimalume. Tai viena brangiausių klaidų baterijos atžvilgiu. Sumažinkite ryškumą iki 50–60% – lauke saulėtą dieną galbūt reikės šiek tiek padidinti, bet viduje ar debesuotą dieną toks lygis visiškai pakankamas. Automatinio ryškumo funkcija yra kompromisas – ji patogi, bet kartais algoritmas nusprendžia, kad jums reikia daugiau šviesos nei iš tikrųjų.
Antra – ekrano išjungimo laikas. Jei telefonas lieka įjungtas 2–3 minutes po paskutinio lietimo, tai yra tiesiog švaistomas energijos kiekis. Nustatykite automatinį užrakinimą po 30 sekundžių arba minutės – iš pradžių gali atrodyti nepatogu, bet greitai pripranta.
Trečia – atnaujinimo dažnis. Daugelis naujesnių telefonų siūlo 90Hz arba 120Hz ekrano atnaujinimo dažnį. Tai puiku žaidimams ir slinkimui per turinį, bet jei tiesiog skaitote tekstą ar žiūrite nuotraukas, toks dažnis yra perteklinis. Perjunkite į 60Hz – skirtumas ekrane beveik nepastebimas, o baterija laimės nemažai.
Foninės programėlės – tylūs energijos vagys
Čia prasideda tikroji detektyvinė istorija. Atidarykite telefono nustatymus ir pažiūrėkite, kurios programėlės per pastarąją parą sunaudojo daugiausiai baterijos. Rezultatai dažnai nustebina – kartais tai programėlė, kurią paskutinį kartą atidarėte prieš savaitę, bet ji vis tiek veikia fone ir nieko gero nedaro.
Socialiniai tinklai yra ypač agresyvūs. „Facebook”, „Instagram”, „TikTok” – visos šios programėlės nuolat tikrina naują turinį, siunčia pranešimus ir atnaujina duomenis, net kai jų nenaudojate. Galite apriboti jų foninę veiklą nustatymuose – tiek „Android”, tiek „iOS” sistemose yra galimybė nurodyti, kurios programėlės gali veikti fone ir kurios ne.
„Android” naudotojai gali eiti į Nustatymai → Programėlės → pasirinkti programėlę → Baterija → ir ten pasirinkti „Optimizuota” arba „Ribota” parinktį. „iPhone” naudotojai gali eiti į Nustatymai → Bendrieji → Programėlių atnaujinimas fone ir arba visiškai išjungti šią funkciją, arba pasirinkti konkrečias programėles.
Praktinis patarimas: neuždarinėkite programėlių rankiniu būdu kiekvieną kartą. Tai – mitas, kad taip taupoma baterija. Iš tikrųjų, kai programėlę uždarote ir vėl atidarote, telefonas sunaudoja daugiau energijos ją iš naujo paleidžiant, nei jei ji tiesiog liktų atmintyje sustabdyta. Leiskite operacinei sistemai pačiai tvarkyti atmintį.
Ryšiai, kurie veikia net tada, kai jų nereikia
„Bluetooth”, „Wi-Fi”, GPS, mobilieji duomenys – visi šie ryšiai nuolat ieško signalų, prisijungimų ir atnaujinimų. Kiekvienas iš jų eikvoja bateriją, net jei aktyviai jų nenaudojate.
„Bluetooth” yra vienas iš tų dalykų, kuriuos žmonės dažnai pamiršta išjungti. Jei nesinaudojate belaidėmis ausinėmis ar išmaniuoju laikrodžiu, tiesiog išjunkite „Bluetooth”. Tas pats su „Wi-Fi” – jei esate vietoje, kur nėra jokio žinomo tinklo, telefonas nuolat ieško galimų prisijungimų. Išjunkite „Wi-Fi” arba bent jau išjunkite automatinio tinklų paieškos funkciją.
GPS yra ypač energetiškai intensyvus. Navigacijos programėlės, maisto pristatymo aplikacijos, oras – visos jos nori žinoti jūsų vietą. Eikite į vietos nustatymų skyrių ir peržiūrėkite, kurios programėlės turi prieigą prie GPS. Daugumai jų pakanka prieigos tik tada, kai programėlė yra atidaryta, o ne visą laiką.
Mobilieji duomenys – čia situacija sudėtingesnė, nes dažniausiai jų reikia. Bet jei esate vietoje su silpnu signalu, telefonas sunaudoja daug daugiau energijos, bandydamas palaikyti ryšį. Tokiu atveju kartais geriau įjungti lėktuvo režimą ir prisijungti prie „Wi-Fi”, jei yra galimybė.
Pranešimai – ne tik erzinantys, bet ir brangūs
Kiekvieną kartą, kai telefonas gauna pranešimą, jis pabunda, užsidega ekranas, suvirpa ar suskamba – visa tai reikalauja energijos. Jei per dieną gaunate šimtus pranešimų iš įvairių programėlių, tai sudaro nemažą dalį baterijos sąnaudų.
Peržiūrėkite pranešimų nustatymus ir palikite tik tuos, kurie iš tikrųjų svarbūs. Ar jums tikrai reikia pranešimo kiekvieną kartą, kai kas nors pamėgsta jūsų nuotrauką „Instagram”? Ar naujienos portalas turi siųsti pranešimą apie kiekvieną naują straipsnį? Greičiausiai ne.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į „Always-on display” funkciją, kurią siūlo daugelis „Android” telefonų. Ji rodo laiką ir pranešimus net kai ekranas yra „išjungtas”. Tai patogus dalykas, bet jis nuolat naudoja ekraną ir eikvoja bateriją. Jei baterija yra problema, apsvarstykite šios funkcijos išjungimą.
Įkrovimo įpročiai, kurie lemia baterijos ilgaamžiškumą
Čia kalbame ne apie tai, kaip pailginti bateriją tarp įkrovimų, bet apie tai, kaip užtikrinti, kad baterija ilgiau išliktų geros būklės. Nes net ir geriausi nustatymai nepadės, jei baterija po metų bus susidėvėjusi iki 60% savo originalios talpos.
Litio jonų baterijos, kurios naudojamos visuose šiuolaikiniuose telefonuose, nemėgsta dviejų kraštutinumų – visiškai išsikrovusios ir visiškai įkrautos. Idealus diapazonas yra tarp 20% ir 80%. Tai reiškia, kad nereikia laukti, kol telefonas išsijungs, ir nereikia palikti jo įkrauti per naktį iki 100%.
Greitas įkrovimas yra patogus, bet jis generuoja daugiau šilumos, o šiluma yra baterijos priešas. Jei neskubate, naudokite įprastą įkrovimą. Daugelis naujesnių telefonų turi funkciją, kuri automatiškai sulėtina įkrovimą naktį – verta ją įjungti.
Dar vienas dalykas – belaidis įkrovimas yra mažiau efektyvus nei laidinis. Dalis energijos prarandama kaip šiluma, todėl baterija įkraunama lėčiau ir šyla labiau. Jei baterijos ilgaamžiškumas jums svarbus, naudokite laidinį įkrovimą kaip pagrindinį.
Energijos taupymo režimas – kada ir kaip jį naudoti
Kiekvienas šiuolaikinis telefonas turi energijos taupymo režimą. Daugelis žmonių jį įjungia tik tada, kai baterija lieka 10–15% – tada jau per vėlu tikėtis stebuklo. Energijos taupymo režimas yra daug efektyvesnis, jei naudojamas proaktyviai.
Pavyzdžiui, jei žinote, kad diena bus ilga ir neturėsite galimybės įkrauti telefono, įjunkite energijos taupymo režimą jau nuo ryto, kai baterija yra pilna. Taip galite pratęsti veikimo laiką keliomis valandomis.
Tačiau reikia suprasti, ką energijos taupymo režimas daro. Jis sumažina procesoriaus greitį, apriboja foninę veiklą, sumažina ekrano ryškumą ir dažnai išjungia kai kurias funkcijas. Telefonas gali reaguoti lėčiau, kai kurios programėlės gali neveikti pilnai. Tai kompromisas, bet dažnai verta.
Yra ir ekstremalus variantas – ultra energijos taupymo režimas, kurį siūlo kai kurie „Samsung” ir kiti gamintojai. Jis palieka tik pačias būtiniausias funkcijas – skambučius ir žinutes. Jei baterija lieka 5% ir dar reikia išgyventi kelias valandas, tai gali būti gelbėjimosi ratas.
Kai visi patarimai sudedami į kasdienę rutiną
Visa tai gali atrodyti kaip daug informacijos, bet iš tikrųjų praktikoje tai nėra taip sudėtinga. Svarbiausia – suprasti, kas eikvoja jūsų konkretaus telefono bateriją labiausiai, ir susitelkti ties tuo.
Pradėkite nuo baterijos statistikos peržiūros – telefonas pats parodys, kurios programėlės sunaudoja daugiausiai energijos. Tada spręskite tas problemas po vieną. Galbūt pakaks tik sumažinti ekrano ryškumą ir apriboti kelių programėlių foninę veiklą – ir jau pastebėsite skirtumą.
Nereikia keisti visų įpročių iš karto. Pabandykite vieną ar du pakeitimus, palaukite porą dienų, pažiūrėkite, ar baterija laikosi ilgiau. Tada pridėkite dar vieną pakeitimą. Taip pamažu suformuosite naujus įpročius, kurie taps natūralūs ir nereikalaus pastangų.
Galiausiai – jei baterija senka nepaisant visų pastangų, galbūt laikas ją pakeisti. Baterijos keitimas dažniausiai kainuoja žymiai mažiau nei naujas telefonas, o efektas gali būti toks pat, kaip turėti naują įrenginį. Daugelis servisų siūlo šią paslaugą už prieinamą kainą, ir tai yra daug tvaresnė alternatyva nei pirkti naują telefoną vien dėl baterijos problemų. Tačiau prieš tai – išbandykite viską, kas aprašyta aukščiau. Tikėtina, kad sprendimas yra daug paprastesnis, nei atrodo.