Kodėl telefonai genda greičiau nei turėtų
Šiuolaikinis išmanusis telefonas – tai miniatiūrinis kompiuteris, kurį nešiojamės kišenėje, metame ant sofos, laikome drėgnoje vonios patalpoje ir kartais net pamirštame automobilyje karštą vasaros dieną. Nenuostabu, kad anksčiau ar vėliau kažkas nueina ne taip. Tačiau įdomu tai, kad didžioji dalis gedimų nėra atsitiktiniai – jie kyla iš tų pačių klaidų, kurias kartojame vėl ir vėl, net nesuvokdami, kad kenkiame savo įrenginiui.
Remonto servisų duomenys rodo, kad apie 60–70 procentų visų atnešamų telefonų gedimų yra tiesiogiai susiję su naudotojo elgesiu arba aplinkos poveikiu. Tai reiškia, kad dauguma problemų buvo išvengiamos. Ne todėl, kad žmonės yra neatsargūs ar neišmanūs – tiesiog niekas mums nepaaiškino, kaip teisingai elgtis su šiais prietaisais. Perkame telefoną, išpakuojame, ir iš karto pradedame naudoti, neskaitydami jokių instrukcijų.
Šiame straipsnyje pabandysime išnagrinėti dažniausias gedimų priežastis – ne sausu techniniu žargonu, o taip, kaip papasakotų draugas, kuris šioje srityje šiek tiek nusimanė.
Ekranas – labiausiai pažeidžiama vieta
Pradėkime nuo akivaizdžiausio. Sudužęs ekranas – tai bene dažniausia priežastis, dėl kurios žmonės ateina į servisą. Statistiškai kas trečias išmaniojo telefono savininkas yra bent kartą sulaužęs ekraną. Tai skamba kaip neišvengiamybė, tačiau iš tikrųjų daugelio tokių atvejų galima išvengti.
Problema ta, kad moderniuose telefonuose naudojamas stiklas, nors ir labai tvirtas (Gorilla Glass ir panašūs sprendimai tikrai atlaikė daug), vis tiek turi savo ribas. Kritimas iš 90–100 centimetrų aukščio ant betono ar plytelių – tai dažniausiai pakankama jėga, kad stiklas įskiltu. O mes telefonus laikome rankose, dažnai naudodami vieną ranką, ypač kai kita ranka užimta.
Ką daryti:
- Naudoti dėklą – tai elementaru, bet net ir šiandien nemažai žmonių jo neturi. Geras silikoninis ar hibridinis dėklas sugeria dalį smūgio energijos ir gali išgelbėti ekraną.
- Uždėti apsauginę plėvelę arba grūdintą stiklą. Grūdintas stiklas ypač rekomenduotinas – jis pats sulaužomas, bet apsaugo tikrąjį ekraną.
- Vengti telefono ant aukštų paviršių – stalų kraštų, automobilio stogo, palangių. Kuo aukščiau, tuo didesnis smūgis.
- Jei telefonas dažnai iškrenta iš rankų, verta apsvarstyti dėklą su pirštų laikiklio žiedu (pop socket ar panašų).
Dar vienas dalykas, kurį žmonės pamiršta: ekranai genda ne tik nuo kritimo. Spaudimas – pavyzdžiui, kai telefonas kišenėje kartu su raktais, o jūs sėdate – taip pat gali sukelti vidines ekrano žalas, kurios iš pradžių nematomos, bet vėliau virsta dėmėmis ar spalvų iškraipymais.
Drėgmė ir vanduo – tylus telefonų žudikas
Vanduo ir elektronika – tai klasikinė nesuderinamų dalykų pora. Tačiau šiandien daugelis telefonų turi IP67 arba IP68 apsaugos sertifikatus, ir tai sukuria klaidingą saugumo jausmą. Žmonės galvoja: „Mano telefonas atsparus vandeniui, galiu naudoti po dušu, baseine, prie jūros.” Ir čia prasideda problemos.
IP68 sertifikatas reiškia, kad telefonas atlaikys panardinimą iki 1,5–2 metrų gylio iki 30 minučių laboratorinėmis sąlygomis, naudojant gėlą vandenį. Jūros vanduo su druska, baseinų vanduo su chloru, šampūnas ar muilo tirpalas – visa tai veikia visiškai kitaip ir gali pažeisti tarpiklius bei jungtis daug greičiau.
Be to, apsaugos lygis laikui bėgant mažėja. Telefonas, kuriam jau dveji ar treji metai, nebėra toks atsparus vandeniui kaip naujas – tarpikliai sensta, išdžiūsta, praranda elastingumą. Tai gamintojų dokumentuose parašyta smulkiu šriftu, kurį niekas neskaito.
Praktiniai patarimai dėl drėgmės:
- Jei telefonas pateko į vandenį, neskubėkite jo jungti. Pirmiausia gerai nusausinkite išorę, o tada padėkite į ryžių maišelį arba, dar geriau, į silikagelio paketėlius bent 24–48 valandoms. Ryžiai, beje, veikia, bet ne taip efektyviai, kaip dažnai manoma.
- Nenaudokite plaukų džiovintuvo – karštas oras gali pažeisti vidinius komponentus.
- Jei jūsų telefonas neturi IP apsaugos, investuokite į vandeniui atsparų dėklą, jei planuojate naudoti prie vandens telkinių.
- Vonios kambaryje telefoną laikykite toliau nuo dušo – garų poveikis ilgainiui taip pat kenkia.
Baterija – kaip ją nužudyti per dvejus metus
Baterija yra ta telefono dalis, kuri sensta greičiausiai ir labiausiai paveikia kasdienį naudojimą. Dauguma šiuolaikinių telefonų naudoja ličio jonų baterijas, kurių resursas – apie 300–500 pilnų įkrovimo ciklų iki tol, kol talpa sumažėja iki 80 procentų. Tai skamba kaip daug, bet jei kasdien įkraunate telefoną, per metus susidaro apie 365 ciklus.
Tačiau baterija sensta ne tik nuo ciklų skaičiaus. Labai svarbu, kaip ją kraunate. Ir čia daugelis daro klaidas, net nežinodami apie tai.
Vienas labiausiai paplitusių mitų – kad telefoną reikia krauti iki 100 procentų ir leisti visiškai išsikrauti iki nulio. Tai buvo tiesa senų nikelio-kadmio baterijų laikais. Ličio jonų baterijoms tai žalinga. Optimalus įkrovimo diapazonas – nuo 20 iki 80 procentų. Taip baterija tarnauja žymiai ilgiau.
Kitas problematiškas įprotis – krauti telefoną per naktį. Kai telefonas pasiekia 100 procentų, daugelis įrenginių toliau „laikosi” ties 100 procentų, periodiškai papildydami iš tinklo. Tai vadinamas „trickle charging” ir ilgainiui kenkia baterijai. Naujesnių telefonų programinė įranga tai iš dalies sprendžia (pavyzdžiui, Apple ir Samsung turi „optimizuoto įkrovimo” funkcijas), bet ne visuomet.
Temperatūra – dar vienas baterijos priešas. Karšta vasaros diena, telefonas ant prietaisų skydelio automobilyje – tai gali sukelti negrįžtamą baterijos degradaciją per labai trumpą laiką. Ličio jonų baterijos nemėgsta nei labai aukštos (virš 35°C), nei labai žemos (žemiau 0°C) temperatūros.
Kaip prailginti baterijos gyvenimą:
- Stenkitės laikyti įkrovimą tarp 20 ir 80 procentų – tai reikalauja šiek tiek daugiau dėmesio, bet verta.
- Išjunkite „optimizuoto įkrovimo” funkciją tik jei tikrai žinote, ką darote – dažniausiai geriau ją palikti įjungtą.
- Nenaudokite telefono intensyviai kraunant – tai kelia temperatūrą ir greičiau degina bateriją.
- Jei telefonas karštą dieną bus automobilyje, geriau pasiimkite jį su savimi.
- Naudokite originalų arba sertifikuotą įkroviklį – pigūs neoriginalūs įkrovikliai gali tiekti nestabilią srovę ir pažeisti bateriją.
Perkaitimas – problema, kurią ignoruojame
Telefonai kaista. Tai normalu – procesorius dirba, baterija kraunasi, ekranas šviečia. Tačiau yra skirtumas tarp normalaus šilumos išsiskyrimo ir perkaitimo, kuris jau kelia grėsmę įrenginiui.
Perkaitimas gali sukelti įvairių problemų: nuo baterijos degradacijos iki procesoriaus gedimų, nuo ekrano dėmių iki programinės įrangos nestabilumo. Sunkiais atvejais telefonas gali tiesiog „mirti” ir nebesikauti.
Dažniausios perkaitimo priežastys:
- Intensyvus žaidimas ar vaizdo įrašų kūrimas ilgą laiką. Procesorius dirba visu pajėgumu, generuoja daug šilumos, o telefonas neturi aktyvaus aušinimo sistemos kaip kompiuteris.
- Tiesioginis saulės poveikis. Telefonas paplūdimyje, gulintis saulėje – tai greičiausias kelias į perkaitimą.
- Storas dėklas, kuris neišleidžia šilumos. Kai kurie dėklai, ypač labai stori arba pagaminti iš medžiagų, kurios blogai praleidžia šilumą, gali tapti šilumos spąstais.
- Fono procesai. Jei telefonas kaista be akivaizdžios priežasties, gali būti, kad fone veikia koks nors procesas – virusas, blogai parašyta programa ar sistemos klaida.
Jei telefonas kaista nenormaliai, pirmiausia patikrinkite, kokios programos veikia fone (nustatymuose, baterijos naudojimo skiltyje). Jei problema išlieka, gali tekti atlikti gamyklinį atstatymą arba kreiptis į servisą.
Programinė įranga ir virusai – nematomos grėsmės
Fiziniai gedimai – tai viena medalio pusė. Kita – programinės įrangos problemos, kurios gali padaryti telefoną taip pat nenaudingą, kaip ir sudužęs ekranas, tik be matomų žalos požymių.
Android telefonai yra labiau pažeidžiami kenkėjiškų programų atžvilgiu nei iPhone, nes sistema yra atviresnė ir leidžia diegti programas iš neoficialių šaltinių. Tačiau tai nereiškia, kad iPhone naudotojai gali jaustis visiškai saugūs – sukčiavimo atakos, phishing ir kitos grėsmės aktualios abiem platformoms.
Kenkėjiška programa gali:
- Naudoti procesoriaus resursus fone, sukeldama perkaitimą ir baterijos išsekimą.
- Vogti asmeninius duomenis, slaptažodžius, bankininkystės informaciją.
- Rodyti nepageidaujamas reklamas ir nukreipti į pavojingas svetaines.
- Užblokuoti telefoną ir reikalauti išpirkos (ransomware).
Kaip apsisaugoti:
- Diekite programas tik iš oficialių šaltinių – Google Play arba App Store. Taip, net ir ten pasitaiko kenkėjiškų programų, bet daug rečiau nei kitur.
- Reguliariai atnaujinkite operacinę sistemą ir programas – atnaujinimai dažnai taisomi saugumo spragos.
- Nebūkite pernelyg lengvatikiai su prašymais suteikti leidimus – jei žibintuvėlio programa prašo prieigos prie kontaktų ir mikrofono, tai turėtų kelti klausimų.
- Nespaudinėkite nuorodų iš nežinomų SMS žinučių ar el. laiškų.
- Android naudotojams verta turėti patikimą antivirusinę programą – Bitdefender, Kaspersky ar ESET yra geri pasirinkimai.
Programinės įrangos problemos gali kilti ir be jokių virusų – tiesiog dėl blogai atliktų atnaujinimų, nesuderinamų programų ar sistemos klaidų. Jei telefonas pradėjo lėtai veikti, dažnai perkrauti arba programos ima strigti, pirmiausia pabandykite atlikti „minkštą” perkrovimą (ilgai laikant maitinimo mygtuką). Jei nepadeda – gamyklinis atstatymas dažnai išsprendžia tokias problemas.
Jungtys ir mygtukai – smulkmenos, kurios tampa didelėmis problemomis
Įkrovimo jungtis – tai viena dažniausiai sugendančių telefono dalių, ir tai visiškai suprantama: mes ją naudojame kasdien, kartais po kelis kartus. Laikui bėgant jungtis dėvisi, kontaktai oksiduojasi, o jei naudojate pigius laidus ar per jėgą stumiate kištuką – procesas spartėja.
Dažna problema – šiukšlės ir dulkės, susikaupusios įkrovimo lizde. Tai skamba trivialiai, bet realiai tai labai dažna priežastis, kodėl telefonas „neįkraunamas”. Prieš nešant telefoną į servisą, verta pažiūrėti į lizdą su žibintuvėliu – kartais ten būna tikras pūkų ir dulkių kamuolys, kuris neleidžia kištukai tinkamai prisijungti.
Lizdą galima atsargiai išvalyti mediniam dantų krapštuku arba specialia šepetėliu – tik ne metaliniu daiktu, nes galite pažeisti kontaktus. Suslėgto oro balionėlis taip pat puikiai tinka.
Mygtukai – kita pažeidžiama vieta. Garsumo mygtukai ir maitinimo mygtukas su laiku gali prarasti jautrumą arba pradėti „kabinti”. Tai dažniausiai mechaninė problema, susijusi su dėvėjimusi. Prevencija čia ribota, bet verta vengti nereikalingo mygtukų spaudinėjimo ir saugoti telefoną nuo dulkių.
Kai telefonas jau senas – kada remontuoti, o kada keisti
Anksčiau ar vėliau kiekvienas susiduria su dilema: telefonas sugedo, remontas kainuoja, bet ir naujas telefonas – ne pigus malonumas. Kaip nuspręsti?
Bendras principas – jei remonto kaina viršija 40–50 procentų telefono rinkos vertės, ekonomiškai racionaliau pirkti naują arba naudotą įrenginį. Tačiau tai ne vienintelis kriterijus.
Verta atsižvelgti į:
- Telefono amžių. Jei telefonui jau 4–5 metai, jis greičiausiai nebegaus saugumo atnaujinimų, o tai reiškia augančią riziką. Remontas gali pratęsti fizinį gyvenimą, bet ne programinę saugą.
- Gedimo pobūdį. Sudužęs ekranas ar baterija – tai palyginti paprastas ir nebrangus remontas. Pažeista pagrindinė plokštė – tai jau rimtesnė problema, kuri dažnai kainuoja brangiau nei verta.
- Atsarginių dalių prieinamumą. Populiarių modelių (Samsung Galaxy, iPhone) dalys lengvai prieinamos ir remonto kaina protinga. Mažiau žinomų gamintojų telefonams dalys gali būti sunkiai randamos ir brangios.
Jei nusprendžiate remontuoti, rinkitės patikimą servisą. Klauskite, ar naudojamos originalios ar kokybiškos analogiškos dalys, ar suteikiama garantija darbui ir dalims. Pigiausias pasiūlymas ne visada geriausias – prastos kokybės ekranas ar baterija gali sukurti naujų problemų.
Telefonas tarnaus ilgiau, jei leisite jam tai daryti
Visas šis sąrašas gali atrodyti bauginančiai – tarsi telefonas yra nepaprastai trapus daiktas, kurį reikia saugoti kaip muziejinį eksponatą. Bet tai ne tiesa. Išmanieji telefonai yra gana patvarūs prietaisai, kurie su minimalia priežiūra gali tarnauti penkerius ar daugiau metų.
Esmė ta, kad dauguma gedimų kyla ne iš vienos katastrofiškos klaidos, o iš smulkių kasdienių įpročių, kurie kaupiasi laikui bėgant. Telefonas be dėklo, kraujamas iki 100 procentų kiekvieną naktį, naudojamas prie baseino, paliktas automobilyje vasarą – kiekvienas iš šių dalykų atskirai gal ir nesugriauna įrenginio, bet kartu jie spartina jo senėjimą.
Geriausias požiūris – ne paranojiška apsauga, o sąmoningas naudojimas. Uždėkite dėklą ir apsauginį stiklą. Stebėkite, kaip kraunate bateriją. Atnaujinkite sistemą reguliariai. Saugokite nuo vandens ir karščio. Tai nereikalauja daug pastangų, bet gali sutaupyti nemažai pinigų ir nervų.
O jei telefonas vis tiek sugenda – tai gyvenimas. Svarbiausia turėti atsarginę kopiją (backup), kad bent duomenys būtų saugūs. Nes galiausiai telefoną galima pakeisti, bet nuotraukų ir kontaktų – ne visada.